Daromės sentimentalios,suprasdamos,kad mūsų kelionė jau perėjo į paskutinę stadiją,kai pradedi su visomis vietomis po truputį atsisveikinti. Norisi viską fiksuoti,kad kuo ilgau po to išlaikyti atmintyje.
Sekmadienį ėjau į Lujos milongą,kur,kaip visada labai maloniai prisišokau,gaila tik ,kad toji milonga gan trumpa ir žmonės jau apie 23valandą pradeda skirstytis-kas eina namo pailsėti prieš naują darbo savaitę,kas traukia į kitas milongas. Šįkart labai maloniai paplepėjom su organizatoriumi Oscaru,kuris tą milongą organizuoja jau 25 metus. Jis praktiškai vienas iš tų žmonių,kurie padėjo tango nenumirti Buenos Airėse tuo metu,kai dar nebuvo tokios susidomėjimo ir pakilimo. Papasakojo,kiek visokių draudimų,ekonominių sunkumų ir kitokių kuriozų teko išgyventi. Paplepėjus vis dėlto nusprendžiau,kad dar norėtųsi pašokti ir su keliomis pažįstamomis nuvažiavome į El Beso. Ten moterų buvo turbūt trigubai daugiau nei vyrų(kaip danguje taip ir žemėje ;)),tai truputį išgąsdino,kad gal geriau jau eit miegot,bet lijo lietus,tai nusprendžiau vis dėlto pasėdėt,pasiklausyt muzikos. Ir tikrai nesigailiu.. Prašokau visas tandas,ir dar su kokiais partneriais!!
Pirmadienis-turėjau 2 tango pamokas,o iškart po jų,žinoma kur kitur jei ne į La Nacional -El Maipu.Malonu,kai savininkai pasisveikina kreipdamiesi vardu,ir paklausia,kodėl nematė mūsų penktadienį.Atsakau,kad buvom išvykę trumpam :). Tada,nors ir sėdime kaip visada tarp tunto moterų,susirandame akimis mums patinkančius šokėjus ir einame šokti. Žmonės jau mus žino,ir jau yra kai kurie partneriai su kuriais žinai,kad gerai pašoksi Donato,su kuriais De Angelis(kuris čia labai populiarus),su kuriais norisi šokt valsą,o su kuriais-milongą. Jau turiu partnerį,su kuriuo labai mėgstame šokt milongas kartu,bet šiaip jau pastebėjau,kad labai daug argentiniečių nešoka milongų,arba šoka tik su savo partnerėmis ir tai ne visą tandą. Vieno milonguero paklausiau,kodėl taip yra,tai atsakė,kad tai per daug energingas šokis,per kurį tada gali suprakaituot,o tai yra nekomfortabilu..
Po milongos,kaip visada alkanos,pakeliui pamatėme draugus picerijoje,tai užsukome ir mes užkąsti bei paplepėti. Empanados vidurnaktį pats tas maistas,kad grįžus jau ramiai miegotųsi..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą