2012 m. spalio 27 d., šeštadienis

Adiós Buenos Aires,amigos adiós

7 valanda ryto,ne taip seniai grįžome iš skirtingų milongų,pasitaisėme naktipiečius-pusryčius,susikrovėm lagaminus,dabar jau galėsime eiti pamiegoti truputį prieš kelionę namo. Kad ir kaip bebūtų gaila,viskas turi pradžią ir pabaigą. Mūsų kelionė taip pat ;). Norisi kuo daugiau sukaupti to dar tangiško jausmo,tai paskutines dvi dienas šokau labai daug.Paskaičiavau,kad vakar 10 val,šiandien taip pat ne ką mažiau.
Taigi ketvirtadienis-nuėjome į mūsų pamėgtą El beso,Lujos milongą. Ramunė ilgai neužsibuvo-išvažiavo į Gricel,o aš prabuvau beveik visą milongą ir pasišokau superiniai su visais ten buvusiais geriausiais šokėjais.Po to dar nuvažiavau į Gricel taip pat. ten radau pilną salę labai įvairiai šokančių žmonių.Po geros prieš tai buvusios milongos rizikuot nebenorėjau,tai "cabasėjinau" tik tuos kuriuos žinojau ir dėl kurių praktiškai važiavau. Na dar ir su milongos organizatoriumi vieną tandą pašokau.


Penktadienis-Jau nuo 19 val mes milongoje El Maipu,San Jose 224.Šioje vietoje ji atsidarė tik prieš 2,5mėn,tai kontingentas dar nesusistovėjęs. Kai atėjom,pamatėm vėlgi labai įvairios pagyvenusios publikos ir daug turistų,kurie elgėsi sakyčiau ne taip,kaip įprasta milongoj ir šoko žiauriai blogai.Tai kai su vienu milongueru išėjau šokt,tai jis ir sako:" nežinau ką čia veikiu tarp tų gringų. Aišku,jūs su Ramona tai porteños". Po tos milongos nuėjom į Yira Yira. Čia publika buvo ženkliai jaunesnė ir iš karto tai jautėsi šokimo stiliuje-jau daugiau salon stiliumi šoko. Ramunė,mane palikusi,išėjo laimės ieškot kitur,o aš,kad labai neliūdėčiau tai šokau.. Iki pat galo.. pusės keturių(nuotraukoje viduryje,La Cumparsitos metu). Na ir kad jau pilną vaizdą susidaryt,grynai pažintiniais tikslais,dar nuvažiavau su pažįstamais iki la Virutos.Smalsu buvo pažiūrėt ar tkrai jau tas velnias toks baisus kaip piešiamas. TIKRAI. Mano akimis tai tango underground'as. Pora tandų pašokusi,taksi grįžau mano,kur jau radau Ramunę,taisančią salotas.

2012 m. spalio 24 d., trečiadienis

Asado ir tango

Antradienį mūsų pagrindinė programos dalis buvo suplanuota Asado pas Pedro namuose. Atvykus sutartą,13 val (laikas specialiai suderintas toks ankstyvas,kad gink dieve milongai nesutrukdytų)stalas jau buvo padengtas visokiais skanumynais prie mėsos,o mėsytė gražiai ir iš lėto kepė ant "parillos". Prie mūsų kompanijos prisijungė Pedro "senjora" Camilla bei vienas iš Pedro mokinių. Valgėme šonkauliukus bei filė,klausydamiesi aišku tango,užgerdami geru Argentinietišku vynu iš Pedro spec. saugyklos ;). Po to sekė nuostabus desertas-braškių tarta ,užgeriama šampanu. na ir viską vainikavo pasišokimas terasoje.
Vakare mūsų su Ramune keliai vėl išsiskyrė-aš nuėjau į El Beso,Cachirulo, o Ramunė-į Sarazą.
Mano išvada apie Cachirulo-jis praranda savo pozicijas,žmonių ten mažėja ir branduolio beveik nebėra.
Trečiadienis-beveik nebesimatome su Ramune-man tango pamokos,o po tik susitinkame namuose persirengti,ir vėl į skirtingas puses-aš į La Milonguitą,o Ramunė turi net tris planus A,B ir C ;).


Pagaliau,baigiantis kelionės laikui,atrandame važiavimo autobusu patogumus-į kai kurias milongas priveža daug arčiau nei Subte.Gaila tik,kad taip vėlai,o tai vis kulniuodavome pėstute nemažai į tas kur Palerme.
La Milonguita man,kaip visada aukštumoje šokimo prasme-prašokau visas tandas ir su tais žmonėmis,kuriuos jau pažįstu. Kaip visada Buenos Airių milongose buvo intarpai tropikalinės tandos,Chacareros bei Zambos tanda,loterija,laimimas šampanas,bilietai į milongas ir t.t. tai per tas pertraukėles ir pailsėdavau.
Šiandien dar toks nuotykis autobuse-sėdžiu sau su milongų žemėlapiu rankose,kad nepraleisčiau savo stotelės,prieina prie manęs toks pagyvenęs džentelmenas ,užkalbina,klausia ar į milongą važiuoju. Taip įsikalbėjom,tai pasirodo į tą pačią milongą eina,na tai paskiau jau ir visai lengva kelią buvo rasti,o dar kadangi mano rankinėje visada pilna visko ko tik reikia ir nereikia,tai kol susiradau piniginę prie įėjimo,kad susimokėti už bilietą,tas džentelmenas už mane ir sumokėjo. Ačiū jam ;).

 

2012 m. spalio 23 d., antradienis

Sentimentalioji kelionės dalis

Daromės sentimentalios,suprasdamos,kad mūsų kelionė jau perėjo į paskutinę stadiją,kai pradedi su visomis vietomis po truputį atsisveikinti. Norisi viską fiksuoti,kad kuo ilgau po to išlaikyti atmintyje.
Sekmadienį ėjau į Lujos milongą,kur,kaip visada labai maloniai prisišokau,gaila tik ,kad toji milonga gan trumpa ir žmonės jau apie 23valandą pradeda skirstytis-kas eina namo pailsėti prieš naują darbo savaitę,kas traukia į kitas milongas. Šįkart labai maloniai paplepėjom su organizatoriumi Oscaru,kuris tą milongą organizuoja jau 25 metus. Jis praktiškai vienas iš tų žmonių,kurie padėjo tango nenumirti Buenos Airėse tuo metu,kai dar nebuvo tokios susidomėjimo ir pakilimo. Papasakojo,kiek visokių draudimų,ekonominių sunkumų ir kitokių kuriozų teko išgyventi. Paplepėjus vis dėlto nusprendžiau,kad dar norėtųsi pašokti ir su keliomis pažįstamomis nuvažiavome į El Beso. Ten moterų buvo turbūt trigubai daugiau nei vyrų(kaip danguje taip ir žemėje ;)),tai truputį išgąsdino,kad gal geriau jau eit miegot,bet lijo lietus,tai nusprendžiau vis dėlto pasėdėt,pasiklausyt muzikos. Ir tikrai nesigailiu.. Prašokau visas tandas,ir dar su kokiais partneriais!!
Pirmadienis-turėjau 2 tango pamokas,o iškart po jų,žinoma kur kitur jei ne į La Nacional -El Maipu.Malonu,kai savininkai pasisveikina kreipdamiesi vardu,ir paklausia,kodėl nematė mūsų penktadienį.Atsakau,kad buvom išvykę trumpam :). Tada,nors ir sėdime kaip visada tarp tunto moterų,susirandame akimis mums patinkančius šokėjus ir einame šokti. Žmonės jau mus žino,ir jau yra kai kurie partneriai su kuriais žinai,kad gerai pašoksi Donato,su kuriais De Angelis(kuris čia labai populiarus),su kuriais norisi šokt valsą,o su kuriais-milongą. Jau turiu partnerį,su kuriuo labai mėgstame šokt milongas kartu,bet šiaip jau pastebėjau,kad labai daug argentiniečių nešoka milongų,arba šoka tik su savo partnerėmis ir tai ne visą tandą. Vieno milonguero paklausiau,kodėl taip yra,tai atsakė,kad tai per daug energingas šokis,per kurį tada gali suprakaituot,o tai yra nekomfortabilu..
Po milongos,kaip visada alkanos,pakeliui pamatėme draugus picerijoje,tai užsukome ir mes užkąsti bei paplepėti. Empanados vidurnaktį pats tas maistas,kad grįžus jau ramiai miegotųsi..

2012 m. spalio 21 d., sekmadienis

Puerto Iguazu



Paskutinę naktį Iguazu prasidėjo stiprus lietus su žaibais. Taigi atšaukėme savo suplanuotą aktyviąją veiklą ir nusprendėme paprasčiausiai pailsėti prieš grįžimą į BnAs. Gerai išsimiegojusios,išėjome pasivaikščioti po miestelį,kur,tiesą pasakius,nėra ką per daug apžiūrinėti,gal išskyrus,tokią įdomią vietą-Plaza de 3 Fronteras,kur susijungia Iguazu ir Paranos upės ir viename krante yra Paragvajus,kitame-Brazilija,o trečiame-Argentina.
Po to nuėjome pavalgyti kepsnio į restoraną "La Vaca Enamorada"(Įsimylėjusi karvė"). Labai malonus aptarnavimas ir maistas tirpstantis burnoje. Padavėjas nuoširdžiai negalėjo atsidžiaugt,kad iš Lietuvos mes žinome jo restoraną(mat ieškojome sąmoningai,pagal TripAdvisor rekomendacijas).Ta proga mus pavaišino nemokamu desertu-kriaušė marinuota malbec vyne ir kepta su sipupu..mmm..kaip skanu.
Pavalgius,jau gan skubiu žingsniu grįžinėjome į viešbutį,kur mus turėjo atvažiuot paimti shutle autobusas į aerouostą. Šiaip nėra jokių reklamų ar informacijos apie tą paslaugą. Sužinojome klausinėjimo būdu stotyje. Užrašė paslaugus žmogus telefoną, tai pasiskambinome ir rezervavomės. Informacija buvo teisinga. Firma Four tourist travel. Kaina 35 pesai žmogui. Kadangi vietinis skrydis iš nedidelio aerouosto,tai visa tvarka labai supaprastinta. Apie 20 val buvome namuose ir apie 21.45 jau buvome Villa Malcolme,Cachirulo milongoje,kur šokome iki pusės keturių ryto.


2012 m. spalio 19 d., penktadienis

Cataratas,Gran Aventura




8.00 po sočių ir skanių pusryčių iš autobusų stoties išvykstame pasimėgauti krioklių vaizdais Argentinos pusėje. Bendrai per dieną pėstute nuėjome tikrai daugiau nei 10 km, kaitinant kaitriai saulei(nors pagal pradines prognozes turėjo gan stipriai lyti),gerai,kad apsauginį kremą nuo saulės turėjom. Visi gąsdino,kad labai daug skirtingų mašalų ir uodų,bet praktiškai jų visiškai nebuvo,išskyrus margaspalvius drugelius,kurie aplink pulkais skraidė. Jautėmės kaip fėjos.
Apžiūrėję visus mažesniuosius krioklius ir pasilikę "Garganta del Diablo" desertui dienos pabaigai,leidomės į "Gran Aventura"-išsimaudymas valtimi po kriokliais. Įspūdinga ir tikrai verta. Kokie vaizdai,kokios emocijos!! Patarimas tiems kas keliaus-mano asmenine nuomone užtenka imti žygį "Aventura Nautica",o ne "Gran Aventura",nes praktiškai pats įspūdis ir yra tas krioklių dušas,ir nebūtina dar pusę valandos gaišti kelionei mišku,bei plaukimu upe,o kaina skiriasi dvigubai 310ARS/150 ARS. Išlipome kiaurai permirkusios bei atsigaivinusios ir patraukėme link "velnio gerklės"-pėstute į kalną,nuo kalno,traukinuku ir dar 1,1km takeliais virš vandens. Vaizdas kvapą gniaužiantis-to grožio ir stichijos energijos žodžiais neapsakysi. Labai patiko. Grįžome į viešbutį vos kojas pavilkdamos.Pats laikas eit į restoraną pasimėgaut geru maistu.

2012 m. spalio 18 d., ketvirtadienis

Iguazu,Brazilijos pusė




Skrydis iš Buenos Airių buvo sklandus,be jokių nesusipratimų.Nusileidus Iguazu,iškart prisistatė taksi firma su savo paslaugomis.Na mes jais ir pasinaudojome.Sumokėjome 120 pesų ir pradžioje mums atrodė,kad permokėjome. Atvykę į viešbutį Iguazu Jungle Lodge, buvom maloniai nustebintos jo prabanga ir labai maloniu aptarnavimu. Iškart pradėjom organizuotis savo kelionę į Iguazu krioklių Brazilijos pusę. Viešbutyje sėdi turizmo agentūros atstovas ir siūlo savo paslaugas. Taksi kelionė į Brazilijos pusę ir atgal,s laukimu mums siūloma už 350 pesų,su nedidele grupe šeštadienį-už 150 pesų žmogui.Labai atkakliai bando atkalbėti nuo važiavimo paprastu autobusu,idant tada turėsime problemos ant sienos-kol susitvarkysim muitinės formalumus,autobusas mus palikęs nuvažiuos. Mes su Ramune nusprendžiame surizikuoti ir ,kadangi turime pusę valandos iki autobuso išvažiavimo ,skubiu žingsniu,pasiėmusios planelį į rankas patraukiame ieškot autobusų stoties.Čia sumokame po 60 pesų už kelionę pirmyn atgal ir sėkmingai prabangiu,kondicionuojamu autobusu pasiekiame krioklių Brazilijos dalį.Ant sienos jokių problemų-vairuotojas pats vos ne už rankutės visus keleivius nuveda į muitinę Argentinos pusėje užsidėti štampukų ir važiuojame toliau.Užtrukome kokias 5 minutes.Brazilijos mutininkų taip ir nesutinkame ;).  Paleidžia mus tiesiai prie įėjimo į nacionalinį parką. Turime 4 valandas pasivaikščiojimui. Jų per akis užteko.Pasigrožėjome kriokliais,pavalgėme labai skaniai braziliškame restorane ir jau saulutės  nuvargintos sulaukėme autobuso atgal. Grįžę suskubome pasinaudoti baseino lauke privalumais,kol dar nesutemo. Mūsų "lodžė" turi terasą,kurioje atsisėdus girdisi krioklių šniokštimas,tai dabar tuo ir mėgaujamės bei ruošiamės rytojaus nuotykiams jau Argentinos pusėje.

2012 m. spalio 17 d., trečiadienis

La Milonguita,Sala Siranush,Trečiadienis

Šiandien dieną svečiuose pas mus buvo Pedro,tai truputį užsiplepėjome ir nebespėjome į dieninę milongą  Caninge,kaip kad buvome planavę-popietę pašokt ir eit ilsėtis,nes ryt ryte laukia skrydis į Iguazu. Gavosi taip,kad nuėjome į vakarinę milongą -La Milonguita,iš kurios grįžome jau po vidunakčio na ir dabar turime laiko kokias 3,5 valandos miegui. Milonga buvo fantastiška,kompensavo pilnai vakarykštį trūkumą.Išskyrus vieną,visus partnerius galėčiau apibūdinti skalėje tarp labai geras iki nepakartojamas. Aišku,kaip ir visur,labai svarbu stebėti. Net keletą kartų mandagiai atsisakyt teko.Deja,kartą neprisiminiau,kad partneris jau "šoktas" praeitą savaitę bei yra geras,ir atsisakiau,dėl ko po to kokias 2 minutes sąžinė griaužė.Na bet ką padarysi.
Dar vienas pastebėjimas-šiemet milongose nemažai amerikiečių.
La Miloguita trečiadienį-tai viena iš nedaugelio,kur susirenka tiek žmonių,kad net yra "stovimos" vietos,jei ateini vėliau,nors salė tikrai didelė ir įėjimo kaina 35 pesai.

Tango ir futbolas

Ir vis dėlto šio vakaro milongos buvo kitokios.Futbolas.Argentina prieš Čilę(laimėjo 2-1) . Milongos ištuštėjusios. Cachirulo-visiškas fiasko,gal koks 30-40 žmonių. Pašokus su visais,kuriais norėjau ir pradėjus dar labiau retėti žmonių gretoms,nutariau pažiūrėt,kas geresnio kur kitur.Kadangi pažįstami buvo su mašina,tai pirmiausia stabtelėjome Rivadavia ,Aires tangueros, Flor de milonga.Apžiūrėjom,bet žmonių buvo išvis ant pirštų suskaičiuojama,tai neužsibuvome.Beliko artimiausias Porteno y Bailarin. Ten žmonių jau buvo ženkliai daugiau. Ir visa puokštė žinomų mokytojų:Osvaldo su Coca,Fliackas,Balmacedos ir dar keli Lietuvoj mažiau žinomi. Daugiausia vėl susėdę kompanijomis,valgo,geria,plepa  ir kartais pašoka. Na pabuvau maždaug iki trijų. Na pašokau. Ir ką? Kaip kad pasakytų asiliukas iš Mikės Pūkuotuko-gražus tas balionėlis,bet nedžiugina kažkodėl.Pasirodo ir Buenos Airėse gali neužtekt tango.

2012 m. spalio 16 d., antradienis

Risotto su jūros gėrybėmis

Patiekalas,kurį dažnai taisomės čia Argentinoje,nes tai labai skanu ir paprastai,greitai pataisoma.

Produktai:
1 stiklinė ryžių
250 gr. šaldytų jūros gėrybių(skirtinogs pagal nuotaiką ir pasirinkimo galimybes)
150gr,arba 1/2 pakelio šaldytų daržovių
2-3 šparagai(nebūtinai,bet dabar čia pavasaris ir jie labai skanūs)
aliejaus kepimui
truputis sviesto,taip pat kepimui
duskos
pipirų
austrių padažo

Ryžius vedame griežtai  pagal Ramunės nurodymą-vienai stiklinei ryžių,1,5 stiklinės vandens.Užverdame ir po to jau ant silpnos ugnies verdame,nenukeldami dangčio,lygiai 12 min,po to dar 12 minučių turi pastovėti jau nukėlus nuo karščo. Dangčio vis dar pajudinti negalima.
Per tą laiką supilame jūros gėrybes į puodą ir tik užverdame ir kokią minutę kita paverdame. O taip pat tuo pat metu ant sviesto didelėje keptuvėje pakepiname supjaustytus šparagus,po to įpilame aliejaus ir pakepiname šaldytas daržoves kartu,supilame jūros gėrybes(šiandien tai buvo moliuskai) ir įmaišome ryžius.
Paskaniname austrių padažu,druska ir pipirais.
Labai skanu su šaltu baltu argentinietišku vynu.

Teatro Colon


Kadangi šiandien jokių pamokų,išskyrus aišku ispanų,neturėjau,tai nusprendėme aplankyti restauruotą  Colon teatrą .Įėjimo kaina užsieniečiams 110 ARS, o argentiniečiams 30ARS. Skirtumas ženklus,ir jis pastebimas daug kur(pavyzdžiui vietinių skrydžių kainos Argentinos piliečiams taip pat daug žemesnės nei užsieniečiams).Pasiėmėme turą su gidu ir tikrai nesigailiu,vertėjo pamatyti tą prabangą ir išgirsti daug įdomių faktų,kad ir tokį,jog Colon pavadinimas yra Kristupo Columbo garbei(ispaniškai vardas yra Cristóbal Colón).Kyla didelis noras nueiti kokį vakare į operą ...Beja, bilietų kainos,taip pat dideles amplitudės- nuo 30 pesų,stovimos vietos pačiame viršutiniame aukšte,iki 1100 pesų ložėse.
Vakar vakare ėjome į milongą EL MAIPU,tai kadangi jau  pradėjome antrąją savo kelionės savaitę,milongos kartojasi,tai ir įspūdžiai panašūs,nebesinori kartotis. Pradedame geriau pažinti žmones,gauname nuolaidas (2 už 1 kainą) į kai kurias kitas milongas.
Eilės bankuose čia normalus reiškinys, Vakar norėjau pasikeisti pinigus,tai išsimušusi savo talonėlį,pamačiau,kad prieš mane daugiau nei šimtas žmonių ir apsisukusi ant kulno išėjau.Teko vėl pasinaudoti asmeniniais ryšiais,kur ir valiutos kursas ženkliai geresnis,Argentinos vyriausybė yra nustačiusi oficialų dolerio kursą,bet rinkoje jis gerokai skiriasi ,o ir šiaip vietiniams,norintiems, pavyzdžiui  keliauti,yra didelė problema nusipirkti valiutos.

2012 m. spalio 14 d., sekmadienis

Lujos,Plaza Bohemia,sekmadienis


Ideali milonga.Tango nirvana. Vat būtent to ir važiavau į Buenos Aires. Viskas ko reikia viename-gera tango muzika(kuri skambėjo be jokių techninių kliūčių,kas beja iki tol vienaip ar kitaip pasitaikydavo kitose milongose),geros grindys ir apšvietimas,na ir svarbiausia žinoma geri šokėjai.Nors Buenos Airės ir didelis tango prasme miestas,bet tose milongose į kurias einame sutinkame praktiškai tuos pačius žmones,manau dėl to,jog skoniai sutampa.Galima po truputį ir atsipalaiduot,nebereikia tiek stebėt aplinkos,jau maždaug aišku,kas kaip šoka,ir kokią muzika su kuo maloniau šokti. Šiandien tai aplamai kažkokia nereali diena buvo,iš tikrųjų AŠ rinkausi su kuo noriu šokti ir kada.Geras jausmas.Visos iki vienos tandos buvo nerealios. Draugams Šiauliuose,kuriems patinka Oscar Casas pasigirsiu,kad ir su juo šokau ;). Milonga gan ankstyva,prasideda 18.30,baigiasi apie vidurnaktį. Pilnai užtenka laiko ,jei intensyviai šoki.Po to sau drąsiai viena pėstute grįžau namo.
Dar kažkaip susimąsčiau,kodėl mes su Ramune,taip dažnai "pakrikštijame" partnerius tam tikrais kodiniais pavadinimais,nors jų vardus taip pat žinome.. gal dėl to,kad tai kažkokio siurrealaus,paralelinio gyvenimo,kurio aktoriais ir mes dabar esame, personažai,o ne gyvi žmonės su savo kitokia nei tango kasdienybe..

Atliekame pilietinę pareigą


Šiandien,Spalio 14d išaušo saulėta ir pavasariškai šilta.Kaip ir buvom nusprendę iš anksto,atlikome savo pilietinę pareigą-balsuoti. Ryte Ramunė išvertė mane iš lovos ir papusryčiavę važiavome į Lietuvos ambasadą,kuri įsikūrusi jau truputį toliau nuo centro-ramioje,gražioje vietoje.Buvome šiltai priimtos. Ambasados darbuotojai dar truputį papasakojo apie Lietuvių bendruomenes. Buenos Airėse ir aplinkiniuose miesteliuose yra apie 1000 lietuvių,dalyvaujančių bendruomeninėje veikloje. Čia labai aktualus dvigubos pilietybės klausimas,nes pagal mūsų ne visai nuoseklius pilietybės kriterijus yra atvejų,kai vienoje šeimoje vienas vaikas gauna Lietuvos pilietybę,o kitas-ne. Dar sutikome devyniasdešimtmetę lietuvę,kuri su tėvais atvyko į Buenos Aires,kai jai buvo 5 metai.Ji jau sunkiai nebekalba lietuviškai. Beja,ši ambasada greit bus uždaryta,ir perkelta į San Paulą,Brazilija.
Po to autobusu,kaip vietinės,susistabdę laukdamos reikiamoje gatvių sankirtoje(stotelės nėra,reikia paprasčiausiai žinot,kur laukti :)),nuvažiavome i San Telmą,kur kiekvieną sekmadienį vyksta turgus. Ieškojome lauktuvių,deja tai gan sudėtinga užduotis ,kaip visada.

Dabar reikia trumpam ištiesti kojytes ir pailsėti prieš milongą. Šiandien mūsų su Ramune keliai išsiskiria,eisime į skirtingas milongas,taigi,laukite tęsinio su skirtingais įspūdžiais.

2012 m. spalio 13 d., šeštadienis

Tango darbo savaitė(Pirmadienis-Penktadienis)



Pagaliau atgavau savo kompą,kuriam buvo sugedusi motininė plokštė. Įtariu,kad nuo adaptoriaus nepastovios elektros srovės.Ateityje stengiuos būti atidesnė. Taigi dabar trumpai,ką veikėme šią savaitę.
Pirmadienis- Milonga El Maipu, La Nacional .Labai gera milonga,reikia tik išlaukti savo laiko,kol būsi pamatytas,nes žmonių daug ir didžioji dauguma šoka gerai.
Antradienis-žinoma,Cachirulo,El Beso.Joje vienareikšmiškai renkasi elitas. Galioja visos codigos. Čia įsisavinau vieną taisyklę,kuri ir po to pasiteisino visu šimtu procentų :atėjus į milongą,nesiskubint lėkt šokt,o bent 1-2 tandas stebėti šokančius vyrus ir išsirinkti su kuo nori šokt ir tuos kurių tą vakarą "nematysi". Moralas toks-jei nueisi šokt su bet kuom ir tau "aklasis pasimatymas" bus nevykęs,reiškia aukštesnio lygio šokėjai,deja nelabai skubės žiūrėt į tavo pusę. Tuo pačiu,daug didesnis malonumas yra ne tango kiekybė,o mėgamavimasis.Išsirinkau  milonguerą ,kurį praminėme su Ramune "šypsenėle" ir pašokus tandą, ramiai jau galiu pasėdėt truputį, stebėdama kas vyksta aplink. O pašokus dar ir su kitais to pačio "prezidentinio" staliuko šokėjais,ir Pedro galima grįšt namo saldžiai pamiegot (na kokias 5 valandas,kaip visada).
Trečiadienis labai intensyvi diena-be ispanų,kurią mokomės kasdien,turėjau 2 privačias tango pamokas,po kurių grįžus norėtųsi pailsėti,bet visas poilsis deja apsiriboja 10min meditacija bei 7 min karštu dušu-ir vėl į trasą-daug žmonių sakė,kad La Milonguitos (nuotrauka viršuje) nauja salė labai graži,tai reikia patikrint.. Ir pati milonga prasidėjo visai neblogai-pašoku,kaip jau įprasta su "šypsenėle" ,bei dar su tuom,ką jau pažįstu ir bandau dairytis toliau po salę.Apžvalga ten deja,apsunkinta-salė didelė,žmonių daug..Na bet skųstis negaliu,pasišokau maloniai.
Ketvirtadienis-paskirtas šventam reikalui-batelių paieškai,kurią netikėtai komplikuoja užrakintos "subte" durys,tad tenka pėdint pėstute,nes akivaizdžiai matosi,kad mūsų ėjimo greitis,ko gero didesnis už spūstyje stovinčių taksi. Deja,po keturių valandų turo grįžtame su neįtin gausiu grobiu-tik 2poros.. ir abi ne sau..
Ketvirtadienio milongos-Lujos-ta pati rinktinė publika kaip ir Cachirulo.Čia blogų tandų nebūna,tik kartais apima sportinis interesas-kaip "nucabaseint" visai nepažįstamą  "prezidentą". Tai užima lygiai 2 tandas. Buvo verta :).
Ir kad nepasirodytų per mažai- po to jau į Gricel. Neskaitant masės įvairiausių žmonių,pavyksta atrast keletą "perliukų". Čia taip pat pabendravome su DiosTango redaktoriumi,tai nuotraukos turėtų būt veliau tame žurnaliuke,o taip pat galbūt ir koks interviu apie tango Lietuvoje :).
Penktadienis-sudalyvome Interviu filmavime pas Monicą Paz,po to draugiškai pavakarieniavome kartu. Jų  "empanados" tikrai skanios.Labai geras jausmas,kai jau pilnai supranti kalbą. Tada ir aplinkiniai priima labiau kaip savą. Įdomu klausytis vietinių žmonių atėjimo į tango istorijas.
Kadangi dienos metu turėjau 2 pamokas su nuostabiais tango mokytojais,tai nebuvau tokia "alkana",juolab,kad pėdutės darosi vis panašesnės į bandutes,su įbrėžimais(t,y, žymėmis nuo dirželių) nuėjome į labai jaukią,nedidelę milongytę Flor de Monserrat. Suskaičiavome,kad buvo apie kokį 40 žmonių. Bet užtai koks šokimo lygis.. Vieną valso tandą prasėdėjau transe (nežinau jau ar užburta šokio grožio,ar nuovargio) stebėdama šį kart moteris. Jos visos šoko nuostabiai.
Taip patenkintos ir parėjom (tai dar viena milonga,iš kurios grįžtame pėstute).Congreso geriausias rajonas milongų atžvilgiu šiuo metu.
Kadangi jau pusė penkių ryto,tai ko gero reiktų ir pamiegot,nors kažkur šalia kaimynystėje kažkas dainuoja,kažkas bendrauja,žodžiu gyvenimas verda.

2012 m. spalio 7 d., sekmadienis

Ilgasis sekmadienis



Šiandien nusprendėme,kad reikia sekmadienį ir praleisti kaip savaitgalį(savaitgalis atostogose :))-nueinant į gerą restoraną,paskanauti žymiaisiai Argentinos kepsniais. Ramunė jau turėjo numačiusi konkrečią vietą,taigi,nuvykus ten apie 13 val dar kokį 20 min laukėme eilėje,kol atsilaisvins staliukas.Laukti tikrai vertėjo,nes gavome labai gerą Biefe Lomo su raudonu Malbec vynu.
Vakare pirmiausia nuvykome į Lo De Celia.Įspūdžiai dviprasmiški. Iš vienos pusės-draugiški žmonės,kokybiškas garsas ir geras muzikos parinkimas,visiška autentika ir tikrai neblogai pasišokau. Iš kitos pusės-pasijutau per jauna toje aplinkoje,o be to,labai daug buvo visokių "tropicanų",salsų,chacarerų,pasadoblių,merengių ir dar nežinia ko. Tai daugiau panašu į bendruomenės pagyvenusių žmonių diskoteką. Taigi,palikusi Ramunę ten "tūsintis", nuvažiavau į Porteno y Bailarin milongą. Na švelniai pasakius "tvartas",kur muzikos per šurmulį beveik nesigirdi,visiškas chaosas ir šokio lygis ganėtinai žemo lygio,tai,patenkinusi savo smalsumą ir susipažinusi su dar viena Buenos Airių milonga,kuo skubiau iš ten dingau.
Beja,bendras pastebėjimas-šiemet mieste daug daugiau benamių,daug daugiau šiukšlių. Kalbant su vietiniais,jie taip pat pabrėžia,kad nesaugumas padidėjo ,žmonės jaučia ore tvyrančią neigiamą atmosferą.

Pažintys


Šeštadienis gera diena naujoms pažintims ir bendravimui. Pirmiausia nuėjau į pamoką pas Andres Laza Moreno. Jis paliko nuoširdaus ir profesionalaus mokytojo įspūdį.Po to su Ramune nenorėjome praleisti progos sudalyvauti garsaus milonguero Cacho Dantes seminare,nes tai buvo mūsų vienintelis šansas jį pamatyti,prieš mokytojo išvyką į aziją. Čia mūsų laukė siurprizas-priėjo viena moteriškė,paklausė ar mes suprasime Cacho castellano kalbą,nes ji galėtų pavertėjauti. Pradėjome kalbėtis ir.. reikėjo pamatyt jos akis ,kai mes pasakėme ,kad iš Lietuvos.... SAULIUS.. jūs pažįstate jį?.. Taip pat ir mūsų akys atsivėrė-"o jūs ko gero Janis...",Na tada jau pokalbio temos ir tonas pasikeitė,supratome,kad radome geranoriškai nusiteikusią draugę jos asmenyje. Taigi iškart ji rezervavo mums staliuką kartu Lo De Celia milongoje sekmadieniui,o taip pat sutarėme kartu eiti į La National pirmadienį.
Tame pačiame seminare buvo ir toks singapūrietis vaikinukas Isaac,kuris taip pat prisiminė mūsų vaikinus,buvusius čia prieš keletą mėnesių.
Buvo ir argentinietė,turinti draugę,kilusią iš Lietuvos ir ką tik grįžusią iš kelionės po Lietuvą.
Užsitęsus seminarui jau labai skubiai pakeitėme savo kovinę aprangą ir į Cachirulo,Villa Malcolm,kur,dar atlikus papildomą apklausą,buvo pripažinta,kad renkasi aukščiauso kalibro šokėjai. Čia taip pat atnaujinome pernykštes pažintis su milonguerais. Ir kaip gera,kai cabaseo veikia užtikrintai-kai tik pamačiau,kad įėjo vienas milongueras,su kuriuo pernai labai patiko šokti,iškart supratau su kuo noriu šokt sekančią tandą... ir ji buvo nuostabi..
Visa energija išseko prieš  trečią,ir aš,kaip mažas vaikas,pradėjau zyzt,kad noriu miegučio..bet nesvarbu,koks pavargęs esi-grįžus iš milongos pavalgyti-šventas reikalas.

2012 m. spalio 6 d., šeštadienis

Pirmoji milonga,De Elsita

Kadangi po kelionės,normaliai į ritmą dar neįėjusios,nusprendėme eiti į milongą,kuri arti namų bei prasideda 18val-De Elsita,Alsina 2540.Čia renkasi pagrinde tik vietiniai tangueros.Buvo smagu sutikti žmones,su kuriais susipažinome praėjusiais metais,nors šiaip,ko gero tikimės geresnių milongų.Nenustoju stebėtis vyresnėmis moterimis milongose,kurios yra labai jaunatviškos ir kartais jų gerokai pagyvenę veidai atrodo nesuderinami su žėrinčiomis akimis,flirtavimu,grakščiais judesiais.Vyrai milongoje gerokai vyresni "senukai",kurie griežtai laikosi cabaseo taisyklės ir kuriems "cadensia" yra pagrindinis dalykas šokyje.Taigi pašokome beveik su visais po vieną kit1 tandą ir tvarkingai apie vidunaktį grįžome-pačiu laiku,nes praktiškai, tik mums įėjus į vidų ,prasidėjo stiprus lietus su žaibais.Vienu metu dar buvo mintis gal eiti į kokią kitą milongą,bet sveikas protas nugalėjo,nes tik padėjus galvą ant pagalvės,smigau į gilų miegą.

2012 m. spalio 5 d., penktadienis

Šiauliai-Buenos Airės

Laikrodis sustojo iškart,praėjus muitinės kontrolę Vilniuje. Turiu dvi alternatyvas-priimti tai kaip gerą ženklą,kad viskas-atostogos,ir užteks čia planuoti savo dieną minutėmis arba taip pat galiu susinervinti ir galvot,kad čia jau ženklas,jog nesusipratimų netruks ir,kad nieko gero tai nežada. Pasirenku pirmąjį variantą ir nekreipiu dėmesio į savo laikrodį tol,kol nenusileidžiame Franfurto aerouoste. na o jau tada įsijungia organizacinis mygtukas,ir ieškau laikrodžių parduotuvės,kuri galėtų pakeisti elementą. Tai pasiseka padaryt gan nesudėtingai,apsukus ratą aueouosto platybėse.
Laukimo laikas Frankurte iki skrydžio į Buenos Aires daugiau nei pakankamas-šešios valandos. Džiaugiuosi,kad nepatingėjau atlikt "namų darbų" prieš kelionę ir pasidomėjau galimybėmis kaip kuo komfortiškiau praleisti tas valandas,prieš  13 valandų skrydį,taigi sumokame po 30eur ir sėdime patogiuose foteliukuose,gurkšnojame proseką,užkandžiaujame alyvuogėmis  LuxxLounge. Prieš pat kelionę įlendu dar į prabangų dušą ir jau tada į kelią.
Skrydis toks kaip ir turi būti-"fully booked",tai apie laisvas vietas kojytėms ištiesti užmirštame,supakuojame save į mums skirtą plotelį,pasidžiaugiam,kad nesam aukštos ir pirmyn.
Atvykstame be jokių didesnių nesusipratimų,su taksi vairuotoju dar sudarau tam tikrą sandėrį ir daug geresniu kursu išsikeičiu vietinės valiutos. Bute jau mūsų laukia ir šeimininkė ir agentūros atstovas. Butas teisiog puikus-nei kiek ne prasčiau nei nuotraukose,net skalbimo mašina yra. Taigi įsikūrinėjame ir eisim prekintis maisto.